Tūkstančiai žmonių įsiliejo į Žuvienės virimo čempionato aistruolių būrį

2020-09-11, „Šilokarčemos“ informacija

Šeštadienį jau 12-ąjį kartą vyko tarptautinis Žuvienės virimo čempionatas. Pirmą kartą jis surengtas Rusnės saloje, Atmatos pakrantėje. Tai vieta, kurioje buvo pagaminti LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ laivai, čia galima pajusti rūkomos žuvies kvapą.

Katilų alėjos – šalia Atmatos

Čempionatas vyko aikštėje šalia senojo Peterso tilto liekanų. Čia ir įsikūrė katilų alėjos ir visas žuvienės virėjų miestelis po atviru dangumi.

1999 m. šioje vietoje buvo pagerbtas visą Nemuną perplaukęs legendinis „geležinis“ Lietuvos žmogus triatlonininkas Vidmantas Urbonas, įveikęs 460 kilometrų.

Į čempionatą buvo galima atplaukti ir vandens keliais ir savo valtį ar laivelį prišvartuoti Žuvienės čempionato uoste. Ar gali būti kas nors geriau už malonumą stebėti čempionatą iš laivo net neišlipus?

Žuvienės virimo čempionato meistrai su savo komandomis buvo iškilmingai pristatyti 12 val. Po to prasidėjo didžiųjų meistrų žuvienės virimo šventė, buvo varžomasi dėl autentiško Žuvienės virimo čempionato žiedo, kurį nugalėtojui dovanojo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Tradicinės žuvienės nugalėtojui savo prizą yra įsteigęs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, o žuvies sriubos geriausias virėjas būna pamaloninamas Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus dovana.

Čempionato globėja yra europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, šiemet į šį renginį ji neatvyko.

Tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos nepraleido progos įsilieti į didžiulį  Žuvienės virimo čempionato aistruolių būrį. Jie iš naujo atrado tą vienintelę Rusnės salą su visomis promenadomis, žuvies rūkyklėlėmis ir senaisiais žvejų kaimais.

Kol buvo verdama žuvienė ir vėliau koncertinėje programoje pasirodė dainų autorė ir atlikėja Laura Remeikienė bei jos dainų studija, Violeta ir Vilius Tarasovai bei legendinė šiauliečių grupė „Jonis“. Su visų bendra pagalba tikėtasi gražaus ir smagaus renginio kartu su istorine laivų flotile. Truputį buvo nesmagu, kai su nedidelėmis pertraukėlėmis jis vis pakrapnodavo lietutis.

Renginio metu bus galima smagiai pasivaikščioti salos promenadomis, mėgautis žuviene ir gražia bendryste su čempionato svečiais. Be kitų, čempionate svečiavosi ir Rusnės salos bičiulė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

Pasveikino net Ministras Pirmininkas

Čempionato vyr. šefas M. Budraitis pasidžiaugė, kad kasmet į šį renginį atvyksta komandos ir iš kito marių kranto – Kuršių nerijos. Tądien savo laivu marias įveikė ir legendinis kapitonas Česlovas Stonys su žuvienės virėjų komanda. Jis yra ir Žvejo šventės iniciatorius aname marių krante. Č. Stonys sakė, kad marios buvusios banguotos, supo kaip reikiant, bet jie vis tiek atplaukė į Rusnę.

Šilutės rajono savivaldybės meras V. Laurinaitis kalbėjo: „Ačiū visiems pirmiausia už tai, kad atvažiavote į Rusnę. Šiandien jau 12-asis Žuvienės virimo čempionatas. Ir tokiomis sunkiomis, įtemptomis sąlygomis susirinkome pasigalynėti, išvirti, parodyti, ką mes išmokome per metus. 55 komandos yra didelis skaičius žmonių, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Gaila, kad negalėjo šiemet atvykti žuvienės virėjai iš Lenkijos, Turkijos Alanijos savivaldybės, Latvijos, Rusijos – šitas koronavirusas juos šiek tiek išgąsdino. Sveikinu visus, suvažiavusius į Žuvienės virimo čempionatą, ačiū, kad esate ir daug daug skanios žuvienės, Džiaugiuosi, jog yra atvykusi E. Mildažytė, ir per LRT bus laida: „Edita su žuviene“ arba „Žuvienė su Edita“ – nesvarbu, koks skirtumas.“

Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda pasidžiaugė, kad pagaliau Žuvienės čempionatas vyksta ten, kur ir turėtų vykti. „Rusnė yra Lietuvos žvejų sostinė, tai geriausia vieta tokiems renginiams“, - teigė A. S. Nausėda.

Perskaitytas Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sveikinimas: „Gerbiamieji XII žuvienės virimo čempionato rengėjai ir dalyviai, Lietuvos stiprybę palaiko mūsų bendruomeniška visuomenė, puoselėjanti tradicijas. Dėkoju visiems pamario krašto žmonėms už nuoširdumą ir tvirtą bendrystę, kurią jaučiu ne tik aš, bet ir visa mūsų komanda. Tikiu, kad užmegztas ypatingas ryšys tęsis ilgus metus, o jūsų ryžtas ir tvirtybė taps puikiu pavyzdžiu kitoms bendruomenėms visoje Lietuvoje. Telydi jus visus laimė bei sėkmė jūsų kasdieniuose darbuose ir bendruomenės veiklose.“

Kitas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė: „Aš tik džiaugiuosi, kad mano vaikystės saloje, mano gyvenamoje saloje šiandien turime galimybę pabūti kartu, pabendrauti. Prisimenu tuos laikus, kada būtent čia šventėme, klegėjome ir buvome laimingi. O, pažvelkite – „Raketa“ plaukia, paplokime. Tai vėl yra tas simbolis – kai anais laikais plaukdavo „Raketa“, rankomis pamojuodavome.“

Meras V. Laurinaitis įteikė Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei specialią plaketę už gerus dzūkų pasiekimus ankstesniuose Žuvienės virimo čempionatuose ir ištarė tokius žodžius: „Manau, kad Lazdijai gali vadintis kaip žuvienę mokanti virti savivaldybė“.

Apie senuosius žvejus ir kulinarinį paveldą

Vyko edukacinis renginys „Žvejybos ir kulinarinio paveldo tradicijos su Indre Skablauskaite mažojoje scenoje“. Teisingai atsakiusieji į Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės I. Skablauskaitės klausimus, ką reiškia vienas ar kitas senosios lietuvininkų tarmės žodis, gavo po prizą – lietuvininkų kafijos ir sumuštinį su silke.

„Ne švepla esu – dėl to, kad šyš nuo seniausių laikų i Mažoji Lietuva ir Rusnėj teip žmonės kalbėjo, viens kitą suprato ir viens kitą teip priveizėjo. Noriu pasakyt, kad esate čia gryna gryna šiošiniškio žvejo stuba. Šis, kur aš stoviu, per puse yra karčemos, o per puse yra tokiu įrankiu, kuriuos kožnas žvejys žinojo ir kožną dieną naudojo“, – šišioniškių kalba apie paveldą ir tradicijas kalbėjo I. Skablauskaitė.

Virėjai buvo gerai nusiteikę

Šilutės komandos „Žuvėjų kraštas“ vyr. virėjas Sigitas Gaidamavičius buvo puikiai nusiteikęs: „Žuvienės virimo čempionate dalyvauju pirmą kartą. Žuvienę verdu jau daug metų – pagal močiutės tradicijas. Lygiai tokią pat žuvienę verdu visur – nekeičiu nei produktų, nei skonio. Patinka žmonėms. Dabar, kam daviau paragauti, patiko, todėl žiūrėsime, ką vertinimo komisija pasakys. Bandysime pirmą vietą paimti. Aš jau daug metų laivu plukdau pramogautojus ir verdu jiems žuvienę. Ir žvejoju mariose, esu žvejys.“

Audronė Mickienė, Pagėgių komandos „Giminės žuvienė“ vyr. virėja, sakė Žuvienės virimo čempionate dalyvaujanti jau septintą kartą. „Prieš keletą metų mano brolis laimėjo absoliutaus čempiono vardą, o pernai mūsų komanda laimėjo 3-iąją vietą“, – asakojo A. Mickienė.

Modestas Griciūnas yra žvejys profesionalas, jis teigė žuvienę šiuose čempionatuose verdantis tikriausiai jau dešimtą kartą. „Svarbiausia dalyvauti, toks yra olimpinis principas. Tokijo olimpiados nebuvo, tai čia bus žuvienės olimpiada. Žuvienę verdu iš karšio, ešerio ir starkos – iš geriausios Kuršių marių žuvies“, – pasakojo M. Griciūnas.

Absoliuti laimėtoja - komanda „Rusnietis“

Šį kartą atskirai buvo vertintos politinių partijų komandų išvirtos žuvienės, politikai negalėjo varžytis dėl pagrindinių apdovanojimų.

Trečiąją vietą iškovojo komanda „Laisvi ir teisingi“ iš Gargždų, antrąją ir politinio katilo taurę – „Sandros komanda“ (Šilutė), čempionais ir politinio katilo iššūkio taurės laimėtojais tapo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Šilutės skyrius.

Žuvies sriubos kategorijoje trečioji vieta atiteko komandai „Šilutės vandenys“, antroji – Lazdijų „Dzūkų jūrų piratams“, pirmoji – Mažeikių komandai „Kobinys“.

Tradicinės žuvienės kategorijoje trečiąją vietą laimėjo šilutiškių komanda „Draugai“, antrąją – pagėgiškių komanda „Giminės žuvienė“, pirmąją – „Ventės Neptūnas“.

Prieš paskelbdamas komandos-absoliučios nugalėtojos vardą M. Budraitis paprašė, kad pakeltų rankas visi vyrai virėjai, ir pareiškė: „Visi vyrai virėjai, šiais metais jūs likote ant ledo“. Žmonių minioje nuaidėjo juokas. Šiemet nugalėtoja tapo ir čempiono žiedą iškovojo komanda „Rusnietis“. Jai įteiktas specialus prizas – išrūkytas 20 kg sveriantis šamas. Čempiono žiedas jau trečią kartą įteiktas moteriai – šį kartą Virginijai Svitkinienei. Dabar Rusnė iš viso jau turės keturis čempiono žiedus.

Specialiuoju prizu apdovanota šilutiškių komanda „Kablys“, buvo ir daugiau įvairių prizų komandoms, juos įsteigė renginį rėmusios įstaigos, įmonės bei organizacijos.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2020-09-14
negalima skirstyti avinus valdymo tikslais pasinaudojant kažkokius skaldančius būdvardžius pvz: svetimus ir savus arba stovinčius, vaikštančius, važiuojančius ir privažiuojančius jau nekalbant apie kitus dar "akivaizdesnius" ar visiškai nesuprantamus būdvardžius pvz išvaizdą, kailio ar odos spalvą, amžių, ūgį, svorį, lytį, tt. Jugi būna juodos avys, bet būna ir baltos avys su juodomis galvomis. Aš pamenu pas mane būdavo tokie "giminaičiai" kurie gyvendavo tauragėje. Tai jie tarybiniais laikais savo namo kieme laikė kailinių žvėrelių fermą. Daug daug narvų pilna visokių šeškų ir panašiai. Tas tauragės rajonas kur jie gyveno nesivadino šeškine, bet vadinos taurais. Tai jis tuos kailius veždavo atseit parduoti kažkur į maskvą. Nu grynai kaip tos misionierių istorijos apie aborigenus, indėnus, kolumbus, tt. Ir kas galėtų pagalvoti kad tarybų sąjungoje ant kiekvieno patvorio jau buvo savi saugumiečių lygesni "verslininkai", nes jie jau buvo darbininkai, kurie atseit dirbo "sau" ir valstiečiavosi "sau" ar savo kažkokiems valsčiams ar valstijoms. Nu jau tada buvo kažkokie bendri katilai. Tik tai buvo tarybų sąjungos laikais. Nežinau kuo jie tuos šeškus šerdavo, bet jie lygtais apsiforminę kad dirbo ir tauragės mėsos kombinate. Nu prie ko čia aš lenkiu. Jis pasakojo istoriją, kai jis lygtais partrenkė katiną su mašina. Tas katinas buvo baltas ir pūkuotas. Paėmė nudyrė kailį, nudažė ir pardavė kaip lapės kailį. Yra globalizuotas pasaulis, visi avinai yra savi avinai. Problema su "savais" avinais tai kad jie negali patys išgyventi. Ant jų auga vilna kaip konvejeris, kaip tas kalnas kuris eina pas muhamedus. Juos reikalinga kirpti, nes kitaip tai sugalvota kaip tas paradoksas apie akmenį kurio negali "kūrėjas" pakelti. Atseit avinas "sukuria" savo vilną, bet kiek buvo atveju kad avis pabėga nuo bandos kur nors australijoje ar naujoje zealandijoe ar dar kur nors ir "laimingai" gyvena, kol nepasimaišo kam nors po kojomis, nes ta avis jau vos bepaeina nuo tos vilnos. Nu čia ir kalbame apie "kūrybą" ir "kūrikus", kultūros kultūristus. Matai jie susigalvojo "kultūros namus" panašiai kaip kad "dievo namus". Kultūra yra tik tuose namuose, visi likę, kurie nesusieti su "kultūros namų" kultūra tai nekultūringi aborigenai. Nu paimk šilutės kultūros makaronus, kaip jie aiškina kas čia virė per kultūrinis gyvenimas, kaip čia judėjo sąjūdis, tt. Nu nieko panašaus. Buvo kultūros namuose keli koncertai ale kardiofonas, buvo išnuomotos patalpos kompiuterinių žaidimų kabinetui, tt. Dabar tie kultūristai ribentropo molotovo pakte žydintis kultūristai ir yra įkūrę milijonus vartančią gyvulių centrą fermą. Nebuvo jokių paciukų jokių plėvyčių.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
bent nelystų į akis su savo reklamom per tokias šventes 2020-09-14
kas švest susirinko o kam rūpėjo tik reklama o kam tik titulus eilinį kart susirinkt ir pasireklamuot prieš svečius tipo mes čia šeimininkai ir mes visur pirmi LYG PASIREKLAMUOS IR BĖGS VISI UŽ TOKIUS BALSUOT JUK BUVO VALDŽIOJ IR KĄ JI PADARĖ NIEKO SAU TIK PRISIŠLAVĖ PINIGŲ IR VISAS JOS DARBAS ,NEI VIENAS TIEK NELENDA Į AKIS KAIP TAMAŠAUSKIENĖ VISUR JOS PILNA VISOSE SODYBUOSE VISUOSE KIEMUOSE LYG KOKIA PAJIEŠKOMĄ ASMENYBĖ Komentaras patinka Komentaras nepatinka
tai2020-09-13
Tūkstančiai avinų svetimų privažiavusiu. Komentaras patinka Komentaras nepatinka